jump to navigation

NF2

Neurofibromatozė, II tipo

Neurofibromatozė (NF) yra retų paveldimų ligų grupė, kurioms būdinga gerybinių navikų augimas nervų sistemoje ir kiti požymiai.

Yra dvi pagrindinės neurofibromatozės formos – 1 tipo (NF1) ir 2 tipo (NF2) – kurios yra visiškai skirtingos ligos.

NF 1 tipo atveju navikai (neurofibromos) paprastai auga ant mažų periferinių nervų odoje arba paodyje, odoje ilgainiui išryškėja daug pigmentinių dėmių (balintos kavos dėmių arba cafe au late), gali būti mokymosi problemų, akių rainėlėje būdingi Lish’o mazgeliai, vaiksytėje gali pasireikšti akies nervo glioma. NF1 paprastai yra lengva diagnozuoti pagal būdingus klinikinius požymius ir genetinis NF1 geno tyrimas paprastai neatliekamas. NF1 dar yra vadinama periferinė NF. NF1 yra santykinai dažna, ja serga 1 iš 2500-3000 gyventojų.

NF 2 tipo atveju gerybiniai navikai (švanomos) dažniausiai auga ant gilesnių centrinių galvos nervų, ypač dažnai ant abiejų klausos nervų, kas sukelia rimtų klausos ir pusiausvyros problemų.  Gerybiniai augliai gali formuotis ir ant nugaros bei galvos smegenų dangalų (meningiomos), todėl NF2 dar vadinama centrinė NF. Balintos kavos dėmės odoje paprastai NF2 nebūdingos, gali būti ankstyvos akių kataraktos – lęšiuko sudrumstėjimas. Genetinis NF2 geno tyrimas yra svarbus tolesniai pacientų ir jų artimųjų stebėsenai. NF2  yra labai reta liga, ja serga 1 iš 60000 gyventojų.

NF1 ir NF2 yra visiškai skirtingos būklės, pasireiškiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Šis informacinis lankstinukas yra skirtas tik NF2.

Kas sukelia NF2?

Antro tipo neurofibromatozė (NF2) yra genetinė liga, kurią sukelia NF2 geno mutacijos. Pakitęs genas būna nuo gimimo, tačiau ligos požymiai pradeda reikštis vėliau. NF2 gali būti paveldima (vienas tėvų serga) arba pirmą kartą (de novo) atsirasti konkrečiam asmeniui (apie pusė NF2 pacientų sergančių tėvų neturi).  NF2 geno mutacijos paveldėjimo tikimybė yra 50% (autosominis dominantinis paveldėjimas):

Genas yra paveldimas veiksnys, kuriame užkoduota mūsų organizmo sandaros ir veikimo ypatumai. Genai sudaryti iš genetinės medžiagos (DNR) kuri yra chromosomose. Žmogus turi 23 poras chromosomų ir kiekvienas genas turi du variantus (kopijas). Kiekvieno geno vieną kopiją (ir chromosomą) mes paveldime iš savo motinos, kitą kopiją – iš savo tėvo. NF2 genas yra 22-oje chromosomoje. Todėl, jei vienas tėvų turi pakitusią geno kopiją (serga NF2), yra 50% tikimybė (50:50), kad pakitusi geno kopija gali būti perduota vaikams (tai yra atsitiktinis procesas).

Beveik trečdaliui (30%) NF2 pacientų būna vadinamoji mozaikinė NF2 forma, kuomet NF2 geno mutacijos savaime atsirado embriono ląstelėse. Tokie asmenys turi ir normalias kūno ląsteles, ir ląsteles su pakitusiu NF2 genu, todėl klinikiniai ligos požymiai būna švelnesni ir tikimybė, kad jie perduos pakitusi geną palikuonims yra mažesnė nei 50 procentų. Mozaikinės NF2 formos atveju genetinis paciento DNR tyrimas gali būti neigiamas. Genetinis NF2 tyrimas yra sudėtingas, kadangi reikia tirti ne tik smulkias mutacijas, bet ir ieškoti stambesnių pokyčių įvairiais metodais.

Kokie yra pagrindiniai NF2 požymiai?

Pagrindiniai NF2 požymiai yra abiejų klausos-pusiausvyros nervų augliai – abipusės vestibulinės švanomos, kurios gali sukelti klausos  ir pusiausvyros sutrikimus, spengimą ir galvos skausmą. Trečdaliui pacientų pirmieji ligos pacireiškia iki 20 metų, ir beveik visiems – iki 60 metų. Taip pat gali būti daugybiniai  gerybiniai smegenų dangalų navikai – meningeomos, kiti navikai. Dažnai būna katarakta jauname amžiuje (akies lęšiuko sudrumstėjimas). NF2 būdingi dideli ligos požymių panašumai (koreliacija) tarp sergančiųjų vienoje šeimoje, tačiau stebimi ryškūs skirtumai tarp skirtingų šeimų klinikinių požymių.

Kaip NF2 diagnozuojama?

Kliniškai NF2 diagnozuojama atliekant smegenų kompiuterinę ar magnetinę – rezonansinę tomografijas. NF2 diagnozuojama ir genetinį tyrimą reikia atlikti, kai yra bent vienas šių požymių (NF2 kriterijai):

A. Abipusės  vestibulinės švanomos vienam pacientui

B. Vienpusė vestibulinė švanoma ir 2 ar daugiau iš šių požymių: meningioma, glioma, švanoma, akies lęšiuko drumstumas, smegenų kalcifikacija
C. Daugybinės meningiomos (2 ar daugiau) ir vienas ar daugiau iš šių požymių: glioma, švanoma, akių lęšiuko drumstumas, smegenų kalcifikacija

NF2 gydymas ir priežiūra

Pagrindinis NF2 šeimų priežiūros tikslas yra ankstyva akustinės neuromos (švanomos) diagnostika, iki komplikacijų (pvz. kurtumo) pasireiškimo. Klausos išsaugojimo operacijos geriausios išeitys būna tuomet, kai švanoma būna maža. Operacinio gydymo laikas parenkamas individualiai, kadangi ne visi stebimi dariniai sukelia simptomų. Labai svarbi reguliari patikra vaizdinėmis priemonėmis (magnetinė rezonansinė ar kompiuterinė tomografija). NF2 pacientai turėtų būti gydomi specializuotuose centruose patyrusių gydytojų komandos (neurochirurgo, klausos specialistų). Nemaža dalis NF2 pacientų praranda klausą arba ji susilpnėja, kartais įmanoma klausą atstatyti specialiais implantais.

Genetinis NF2 tyrimas

Genetinis NF2 geno tyrimas yra svarbi šių pacientų priežiūros dalis. Patogeninės mutacijos nustatomos tik 60% pacientų, kurie tenkina NF2 kriterijus. Tyrimas paprastai atliekamas naudojant kelis metodus ir yra sudėtingas, kadangi reikia tirti stambius pokyčius, kurie leimia 30% visų mutacijų. Paprastai tiriama genominė paciento DNR. Genetinis tyrimas yra labai svarbus prognozuojant ligos eigą ir pasirenkant gydymą, (genotipo-fenotipo koreliacija), jis atliekamas po gydytojo (onko)genetiko konsultacijos. Nustačius mutaciją, reikia tirti pirmos eilės giminaičius (prediktyvinis tyrimas), kadangi radus mutacijas sveikiems asmenims, jau nuo vaikystės (10 metų) reikia reguliariai tikrinti klausą ir regą, bei atlikti vaizdinius tyrimus. Kuo anksčiau nustatomi pavojingi požymiai, tuo gydymas būna lengvesnis ir prognozė geresnė. Jei asmuo nepaveldi šeimoje nustatytos mutacijos, jam specifinės patikros skirti nereikia.

Svarbi kontaktinė informacija

NF2 geno tyrimai atliekami (po gyd. genetiko konsultacijos):

Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų

Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro

Molekulinės medicinos laboratorijoje (E153)

Santariškių g. 2, LT-08661, Vilnius

tel. (85) 2365291

Specializuotos gydytojo onkogenetiko konsultacijos:

Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų

Konsultacinė poliklinika

Santariškių g. 2, LT-08661, Vilnius

dr. Ramūnas Janavičius (P411 kabinetas)

registracija tel. 8(5) 2365112 arba 8(5) 2365113

www.santa.lt; www.genetika.lt

Gydytojų genetikų konsultacijos

Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų

Medicininės genetikos centras

Santariškių g. 2, LT-08661, Vilnius

Kauno medicinos universiteto klinikos

Pulmonologijos ir imunologijos klinika

Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas

Klaipėdos universitetinė ligoninė

Liepojos g. 41, LT-92288 Klaipėda

Gydytojai neurochirurgai

Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė

Neurochirurgijos skyrius

Šiltnamių g. 29, LT-04130, Vilnius

Tel. (85) 236 21 12

www.vgpul.lt

Kauno medicinos universiteto klinikos

Neurochirurgijos klinika

Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas

Tel. (8 37) 326472, (8 37) 326549

www.kmuk.lt

Naudinga informacija lietuviškai:

http://www.nf2.genetika.lt – Informacija apie NF2 sindromą

http://www.pvas.lt – Paveldimo vėžio asociacija (informacija gydytojams)

http://www.rolld.lt – Retomis onkologinėmis ligomis sergančių ligonių asociacija “ROLLD”

%d bloggers like this: