Von Hippel-Lindau liga
Von Hippel – Lindau sindromas (informacija pacientams)
Von Hippel-Lidau (VHL) liga yra reta būklė, kurios dažnis yra 1 iš 35000 gimusiųjų per metus. VHL būdingas padidėjęs kraujagyslių vešėjimas, kurios formuojasi įvairiuose organuose. Šie nenormaliai vešančių kraujagyslių dariniai gali patys sukelti problemų arba spausti aplinkui esančius organus, todėl labai svarbu, kad pacientus nuolat stebėtų patyrusi gydytojų komanda (onkogenetikas, akių gydytojas, endokrinologas, chirurgas, neurologas, pediatras, psichologas).
Kas sukelia VHL sindromą?
Von Hippel-Lindau ligą lemia 3-ioje chromosomoje esančio VHL geno mutacija (pakitimas), kuri dažniausiai būna paveldėta. Paveldėjimo tikimybė yra 50% (autosominis dominantinis paveldėjimas).
VHL geno produktas slopina perteklinį kraujagyslių ląstelių augimą, todėl sutrikus normaliai VHL geno funkcijai, dažniau atsiranda kraujagyslių „gumulėlių“ (angiomų arba hemangioblastomų). Genetinis VHL geno tyrimas leidžia nustatyti mutacijas daugeliui klinikinius požymius turintiems asmenims.
Kokie yra VHL požymiai?
Pagrindinės vietos, kuriose gali pasireikšti VHL būdingi požymiai:
VHL sergantys asmenys turi padidėjusį polinkį šiems požymiams:
| Organai | Požymis | Pasireiškimo dažnis |
| Akys | Tinklainės hemangioblastoma (angiomatozė) | 25-60 proc. |
| CNS | Hemangioblastomos: | |
| smegenėlių | 40-70 proc. | |
| nugaros smegenų | 13-50 proc. | |
| Inkstai | inkstų cistos | iki 45 proc. |
| šviesių ląstelių karcinoma | 25-30 proc. | |
| Antinksčiai | feochromocitoma (šerdinės dalies navikas) | 10-20 proc. |
| Kasa | kasos cistos | 40 proc. |
| kasos navikai | 5-10 proc. |
Hemangioblastoma yra gėrybinis nervų sistemos kraujagyslių ląstelių pirmtakų navikas, kuris gali sukelti vidinį smegeninį kraujavimą ir todėl turi būti nuolat stebimas. CNS hemangioblastomos paprastai šalinamos chirurgiškai, kai yra simptomatika.
Akių hemangioblastomos dažniausiai nesukelia jokių požymių, tačiau gali būti aklumo priežastimi, todėl reikia nuolat stebėti akių dugną ir šalinti angiomas ankstyvose stadijose (lazerio arba krio-terapija). Ankstyva diagnostika palengvina gydymą ir padeda išvengti komplikacijų.
Daugelis inkstų ir kasos cistų yra nepiktybinės, tačiau turi būti nuolat stebimos ir šalinamos chirurgiškai, jei yra didesnės nei 3 cm (didesnė supiktybėjimo tikimybė).
Feochromocitoma yra retas antinksčių šerdinės dalies navikas, kuris gali lemti ypač aukštą kraujospūdį, todėl prieš kiekvieną chirurginę operaciją reikia tai atmesti (atliekami specialūs šlapimo katecholaminų tyrimai).
Ypač retai pasitaikantis endolimfatinio maišelio navikas (ELST) gali lemti klausos sumažėjimą,todėl reikia tikrinti klausą, esant jos silpnėjimo požymiams ir taikyti gydymą.
Kiti požymiai (sėklidės prielipo darinukai vyrams ir plačiojo gimdos raiščio darinukai moterims) nėra svarbūs kliniškai ir yra nepavojingi.
Iki 60 metų VHL geno mutaciją turintiems asmenims beiveik 100 proc. pasireikš vienoks ar kitoks požymis, todėl labai svarbu ilgalaikė tinkslinga stebėsena.
Požymių pasireiškimas yra labai individualus ir priklauso nuo genetinio pokyčio (mutacijos), todėl genetinis tyrimas yra labai svarbus ne tik patvirtinant ligą, bet ir ją prognozuojant.
Kaip diagnozuojamas VHL sindromas?
Preliminariai VHL gali būti diagnozuojamas pagal klinikinius požymius (klinikinė diagnozė), jei asmeniui yra du ar daugiau VHL būdingi požymiai ir bent vienas šių požymių yra tinklainės ar CNS hemangioblastoma.
Tačiau vienintelis tikslios diagnozės būdas yra onkogenetinis VHL geno tyrimas.
VHL geno tyrimas susideda iš dviejų etapų, kurių metu atliekamas viso geno molekulinis tyrimas (sekotyra) ir įvertinamas geno kiekis. Visas tyrimas trunka apie 2 savaitės, tiriama genominė DNR. Onkogenetiniai tyrimai atliekami po paveldimų onkologinių ligų specialisto gyd. onkogenetiko konsultacijos, kuris skiria tyrimą ir interpretuoja jo rezultatus.
Kada tikslinga atlikti onkogenetinį VHL tyrimą?
Genetinis pacientų tyrimas dėl VHL turėtų būti atliekamas:
- bet kokio amžiaus asmenims su izoliuota tinklainės ar nervų sistemos (ypač smegenėlių) hemangioblastoma (10-40% visų hemangioblastomų yra susijusios su VHL);
- bet kuriam asmeniui, kuriam diagnozuota feochromocitoma (neuroendokrininis antinksčių šerdies navikas) iki 50 metų, ypač jei yra abipusė arba daugiažidininė liga;
- bet kuriam asmeniui, kuriam diagnozuotas inkstų šviesių ląstelių vėžys (RCC) iki 40 metų, abipusis šviesių ląstelių inkstų vėžys (iki 60m.) arba yra stipri šeiminė inkstų šviesių ląstelių vėžio anamnezė.
- šeimoje nustatyta von Hippel-Lindau liga.
VHL geno tyrimus reikėtų atlikti visiems sergančiojo MEN1 sindromu pirmos eilės giminaičiams.
Neradus VHL geno pokyčių vaikams ar giminaičiams, šeimoje, kurioje nustatyta VHL geno mutacija, jiems (ir jų palikuonims) liga atmetama ir daugiau nereikia laikytis specialios patikros rekomendacijų.
VHL stebėsena ir patikra.
Patvirtinus VHL pagrindinis gydymo ir stebėsenos principas yra būdingų būklių ikisimptominis (t.y. dar iki joms pasireiškiant) nustatymas ir komplikacijų prevencija. Nustatyta, kad ankstyva diagnostika pagerina pacientų išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę. VHL požymiai yra labai įvairūs ir skirtingi, netgi sergantiems toje pačioje šeimoje. Kadangi neįmanoma numatyti tikslios ligos pasireiškimo eigos (galima tik nustatyti tikimybę), reikalinga nuolatinė visų būdingų požymių patikra visą gyvenimą. Individualų stebėsenos planą ir rekomendacijas jums sudarys bei stebėjimą organizuos paveldimų onkologinių ligų specialistas gyd. onkogenetikas.
Svarbi kontaktinė informacija
VHL geno tyrimai atliekami (po gyd. onkogenetiko konsultacijos):
Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų
Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro
Molekulinės medicinos laboratorijoje (E153)
Santariškių g. 2, LT-08661, Vilnius
tel. (85) 2365291
Specializuotos gydytojo onkogenetiko konsultacijos:
Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų
Konsultacinė poliklinika
Santariškių g. 2, LT-08661, Vilnius
dr. Ramūnas Janavičius (P411 kabinetas)
registracija tel. (85) 2365112 arba (85) 2365113
Gydytojų specialistų konsultacijos:
Akių ligų specialistai
Vilniaus universiteto vaikų ligoninė
Vaikų akių ligų skyrius
Santariškių g. 7, LT-08406, Vilnius
tel. (85) 2697228
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos
Akių ligų centras
Santariškių g. 2, LT-08661, Vilnius
Tel. (8 5) 2365263
Kauno medicinos universiteto klinikos
Akių ligų klinikos
Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
tel. (8 37) 326558
Gydytojai neurochirurgai
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė
Neurochirurgijos skyrius
Šiltnamių g. 29, LT-04130, Vilnius
Tel. (85) 236 21 12
Kauno medicinos universiteto klinikos
Neurochirurgijos klinika
Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
Tel. (8 37) 326472, (8 37) 326549
Gydytojai urologai
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos
Urologijos centras
Santariškių g. 2, LT-08661, Vilnius
Vilniaus universiteto onkologijos institutas
Onkourologijos skyrius
Santariškių g. 1,Vilnius
Kauno medicinos universiteto klinikos
Urologijos klinika
Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
Gydytojai endokrinologai
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos
Endokrinologijos centras
Santariškių g. 2, LT-08661, Vilnius
Kauno medicinos universiteto klinikos
Endokrinologijos klinika
Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
tel. 8 (37) 32 68 16
Naudinga informacija lietuviškai:
www.vhl.genetika.lt Informacija apie VHL sindromą
www.pvas.lt Paveldimo vėžio asociacija (informacija gydytojams)
www.rolld.lt Retomis onkologinėmis ligomis sergančių ligonių asociacija “ROLLD”
